Grant Arthur Gochin
10900 Winnetka Ave, Chatsworth, CA 91311
Jungtinės Amerikos Valstijos
Lietuvos Respublikos Prezidentei
Daliai Grybauskaitei
Jūsų Ekselencija,
Esu Lietuvos Respublikos pilietis, gimiau Pietų Afrikos Respublikoje. Mano senelis kilęs iš Papilės, tarnavo tarpukario Lietuvos kariuomenėje, senelė kilusi iš Biržų.
I am a citizen of Lithuania, born in South Africa. My grandfather is from Papile, [and] served in the Lithuanian military during the interwar period, and my grandmother is from Birzai.
Rašau Jums siekdamas pastebėti, kad Lietuvoje yra ignoruojami ir iškraipomi istoriniai įvykiai susiję su gyventojų genocidu. Vieni idealizuoja antrojo pasaulinio karo pogrindžio didvyrius, kiti į holokaustą tiesiog užmerkia akis. Lietuva nesugeba į save pažiūrėti atviresnėmis akimis ir bijo skaudžių savo istorijos momentų. Ypač apmaudu, kad tai daroma viešai, institucijų, formuojančių gyventojų pažiūras.
I am writing to you in order to bring to your attention that, in Lithuania, the historical events related to the [Jewish] population’s Genocide are ignored or distorted. Some idealize the underground heroes of the the Second World War, others simply turn a blind eye to the
Holocaust. Lithuania fails to look at itself with open eyes, and is afraid of its history’s painful moments. It is particularly disappointing that this is done by public institutions which influence the views of the population.
Netoli nuo katedros aikštės, yra įsikūrusi Mokslų Akademijos Biblioteka. 1931 m. ją įkūrė žymus visuomenės veikėjas, advokatas Tadas Vrublevskis, kuris padovanojo pastatą, tarnauti žmonių švietimui ir kultūros puoselėjimui. Ant pastato sienos kabo atminimo lenta vienam iš pogrindžio pasipriešinimo “dydvyrių” Jonui Noreikai. Atminimo lentos įrengimui 1997 m. oficialus leidimas nebuvo gautas, biblioteka tam neprieštaravo. Atminimo lenta skelbia:
The Academy of Sciences Library is located near the cathedral square. It was founded in 1931 by the famous public figure, the lawyer Tadas Vrublevskis, who gave the building as a gift to serve the people through education and the fostering of culture. A commemorative plaque dedicated to one of the underground resistance’s “heroes” Jonas Noreika, hangs on a wall of the building. The memorial plaque’s installation took place in 1997, without official authorization; the library did not object. The memorial plaque reads
“Šiuose rūmuose 1945-1946 dirbo žymus rezistentas, Lietuvių tautinės tarybos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir vadas, Jonas Noreika – Generolas Vėtra, sušaudytas 1947 02 26.”
“Jonas Noreika-General Vetra, the renowned resistance fighter, organizer and leader of the Lithuanian national council and Lithuanian armed forces, who was shot on 2/26/2947, worked in this building from 1945-1946.”
Sutinkamai su literatūriniais šaltiniais ir žinomais istoriniais dokumentais, Jonas Noreika nacių okupacijos metais 1941-1943 m. buvo Šiaulių apskrities pirmininkas, vykdė Šiaulių krašto komisaro nurodymus, tvarkė su žydų tautybės asmenimis ir jų turtu susijusius klausimus. Istoriniuose dokumentuose J.Noreikai taip pat yra metamas šešėlis, davus žodinį nurodymą 1941 m. liepos 13 d. išžudyti visus Plungėje gyvenusius žydus.
In accordance with literary sources and well-known historical documents, Jonas Noreika was the head of Siauliai county, and followed the instructions of the Siauliai Regional Commissar, as it related to persons of Jewish heritage, and issues [questions] related to their property, during the Nazi occupation between 1941-1943. Also, historical documents throw a shadow on J. Noreika as having given a verbal order on July 13th of 1941 to kill all the Jews who lived in Plunge.
2015-05-10 Kreipiausi į Vilniaus miesto merą su prašymu ištirti ar pagarbos ženklai asmeniui, galimai talkininkavusiam nacių režimui, nekenkia Vilniaus miesto ir Lietuvos Respublikos įvaizdžiui. Mano prašymą savivaldybė persiuntė nagrinėti Genocido tyrimo centrui, kuris atliko tyrimą ir savo išvadas dėl J. Noreikos biografijos pateikė 2015-07-02 rašte (Pridedama).
On 5/10/2015 I approached the Mayor of Vilnius, with a request to investigate whether Awards given to persons who possibly collaborated with the Nazi regime, were not detrimental to the city of Vilnius and Lithuania’s image. My request was forwarded by the municipality to the Genocide Research Center, which conducted an examination, and provided its conclusions on 7/2/2015 regarding J. Noreikos biography, via a letter (attached).
Įvertinus Genocido tyrimo centro cituojamus istorinius dokumentus ir argumentus, kreipiausi į Vilniaus miesto merą su prašymu dėl atminimo lentos nuėmimo. Suprasdami tikrąją reiškinių esmę, 2015-07-23 mano kreipimąsi palaikė intelektualios Lietuvos asmenybės, tarp jų Violeta Kelertienė, Diana Varnaitė, Leonidas Donskis, Tomas Venclova ir kiti (Pridedama).
After evaluating the documents quoted, and the arguments by the Genocide Research Center, I approached the Mayor of Vilnius, with a request for the removal of the memorial plaque. Understanding the true essence of the issue, on 7/23/2015 my appeal was supported by Lithuanian intellectuals, including [Dr.] Violeta Kelertas, Dr. Diana Varnaitė,
[Dr.] Leonidas Donskis, [Dr.] Tomas Venclova and others (attached).
Vėliau 2015 m. spalio mėn. Genocido tyrimo centras publikavo naujo tyrimo išvadą “Jono Noreikos veikla nacių okupuotoje Lietuvoje“1, kuri adresuojama Vyriausybės kancleriui, Vilniaus merui ir Mokslų akademijos bibliotekos direktoriui.
Later, in October of 2015, the Genocide Research Center published the results of a new investigation “Jonas Noreika’s activities in Nazi-occupied Lithuania”, addressed to the
Government Chancellor, the Mayor of Vilnius, and the Director of the Library of the Academy of Sciences.
2015 m. lapkričio 16 d. Genocido tyrimo centras, savo socialinio tinklapio “Facebook” paskyroje papildomai paskelbia tokią žinutę:
On November 16th, 2015 the Genocide Center posted following message on social media’s
Facebook:
“Lietuvos patriotų niekinimą organizuoja kaimynai iš Rytų. Jiems talkina ne tik kai kurie žydai, bet ir pakankamai daug lietuvių: jų pavardės surašytos po prašymais atimti ordiną, nuimti lentą, šmeižikiškais straipsniais spaudoje… Vieni tai daro sąmoningai, kiti – iš kvailumo.”
“The contempt being shown for Lithuanian patriots is organized by neighbors from the East. They are assisted by some Jews, but also by a sufficiently large number of Lithuanians, (their last names [are] listed below the request to rescind the Award [Order], remove the plaque) in defamatory press articles. Some do it consciously, others – out of stupidity.”
Savivaldybėje mūsų prašymas buvo atmestas. Praėjus daugiau nei metams, Vilniaus savivaldybės administracija atsakydama nurodė, kad atminimo lentai nukabinti savivaldybės sprendimas nėra reikalingas, daugiau argumentų nepateikė (Pridedama).
The Municipality rejected our request. After more than a year, the Vilnius Municipality stated that the removal of the memorial plaque does not require a municipal decision, and did not provide additional arguments (attached).
Šioje situacijoje, matomai, lemiamą įtaką daro Genocido Tyrimų Centro veiksmai formuojant institucijų ir visuomenės nuomonę. Centro funkcija yra 20 a. genocido Lietuvoje tyrimas ir objektyvios informacijos, susijusios su lietuvių ir žydų tautybės asmenų naikinimu, pateikimas visuomenei. Manau, kad Genocido tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė savo funkcijas vykdo ydingai, nepagrįstai persvarsto istorinius faktus susijusius su holokausto įvykiais, subjektyviai interpretuoja išlikusius ir viešai prieinamus dokumentus, visuomenei ir institucijoms pateikia išvadas, neigiančias J.Noreikos talkininkavimą naciams, o radikaliais pasisakymais viešumoje kursto gyventojų susipriešinimą.
Obviously, in this situation, the determinant influence comes from the actions of the Genocide Research Center in shaping the opinion of institutions and the public. The function of the Center is to provide the public with research and objective information regarding the 20th century genocide related to the extermination of individuals of Lithuanian and Jewish nationality. I think that the execution of her functions as the leader of the Genocide Research Center, Terese Birute Burauskaite, are flawed, her revisions of historical facts related to holocaust events are unfounded, interpretation of surviving and publically available documents is subjective, presentation of conclusions to the public and institutions deny that J. Noreika rendered assistance to the Nazis, and radical public utterances incite polarization of the population.
Skurdžiais nuopelnų lopais yra taisoma, nacių režimui talkininkavusio asmens biografija ir perdėtai sureikšminami nerealizuoti J.Noreikos pogrindžio ”žygiai”. Pritariu Jūsų nuomonei, kad kiekvienas, nusikaltęs žmoniškumui, padaręs karo nusikaltimų, turi sulaukti teisėto atpildo, tačiau panašu, kad Lietuvoje šiandien siekiama užglaistyti žiaurius karo prisiminimus, visuomenei siūlant naują istorijos interpretaciją.
The biography of the individual, J. Noreika, who assisted the Nazi regime, is being corrected by scanty merit patches of exaggerated, aggrandized unrealized underground “deeds”. I agree with your opinion that everyone, who is guilty of crime of humanity, guilty of war crimes, should get just punishment, however, it seems that Lithuania today is striving to blur out horrifying war memories by offering the public a new interpretation of history.
Genocido tyrimų centro pažymoje nustatyta, kad iki nacių okupacijos 1941 m. birželį, Jonas Noreika tarnavo Lietuvos kariuomenės teisme, turėjo kapitono laipsnį. 1941-08-03 J. Noreika paskiriamas Šiaulių apskrities viršininku.
The Genocide Research Center’s statement found that until the Nazi occupation in June of 1941, Jonas Noreika served in Lithuanian army, and held the rank of Captain. On 8/3/1941 J. Noreika was appointed the head of Siauliai County.
Nurodė, kad yra išlikęs 1941-08-22 J. Noreikos pasirašytas įsakymas1 (Pridedama) adresuotas Šiaulių apskrities viršaičiams ir miestų burmistrams, skelbiantis, kad nuo rugpjūčio 25 iki 29 Šiaulių apskrities žydai turi būti perkelti į Žagarės getą, o jų palikto turto aprašai pristatyti apskrities viršininkui.
It found that there remains an order, signed by J. Noreika on 8/22/1941 (attached), addressed to the heads of Siauliai county and the cities mayors, declaring that from August 25 to 29 Siauliai County Jews were to be transferred to the Žagarė ghetto, and the description of the property they left behind was to be presented to the county governor.
Nurodė, kad yra išlikęs 1941-09-101 J. Noreikos pasirašytas įsakymas, adresuotas Šiaulių apskrities viršaičiams ir miestų burmistrams, nurodantis, likviduoti žydų kilnojamąjį turtą tokia tvarka: “dalis turto saugoma iki atskiro nurodymo, dalį turto numatyta skirti mokykloms, valsčiams, paštams, prieglaudoms, ligoninėms ir kitoms įstaigoms; dalį turto išdalinti nuo karo nukentėjusiems asmenims ir parduoti jį iš varžytinių”. Pinigai turėjo būti pristatyti į <J. Noreikos vadovaujamos> apskrities valdybos kasą”.
It found that there remains an order, signed by J. Noreika on 9/10/1941, addressed to the heads of Siauliai county and the cities mayors, instructing that the movable property of these Jews was to be liquidated according to this procedure: “A portion of the property was to be protected/stored until further notice, a portion of the property was to be earmarked for schools, parishes, post offices, shelters, hospitals and other institutions part of the assets were to be distributed to victims of war and to be sold at auction. ” The money was to be provided to <the J. Noreikos managed> county administration fund.
Savo išvadose Genocido centro vadovė, Teresė Birutė Burauskaitė minėtus įsakymus vadina “raštais”, tuo sušvelnindama įsakymų dokumentų turinį, tuo pačiu J.Noreikos vaidmenį vykdant žydų izoliavimo ir turto administravimo klausimus.
In her findings, the Director of the Genocide Center, Teresa Birute Burauskaitė, terms the orders “letters”, thus mitigating the content of the order documents, and minimizing J.
Noreikos role in the isolation of the Jews, and the administration of their property.
Istoriškai Šiaulių apskrityje veikė 3 getai. Du iš jų įkurti Šiaulių mieste, 1941-07-23 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu, į juos buvo perkelti Šiaulių mieste ir apskrityje gyvenę žydų tautybės asmenys.
Historically, there were 3 ghettos in the county of Siauliai. Jews from the city of Siauliai and the surrounding county were moved to two of them, which had been established by the 7/23/1941 order of the head of Siauliai county.
Trečiasis buvo Žagarės getas. Suformuotas prisipildžius Šiaulių getams. Į jį žmonės buvo perkeliami, Šiaulių apskrities viršininko Jono Noreikos 1941 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu. Pažymėtina, kad Žagarės getas nebuvo reformuotas į koncentracijos stovyklą kaip kiti Šiaulių getai. 1941 m. spalio 2 d. Žagarėje miesto parke buvo sušaudyti 2236 asmenys (633 vyrai, 1107 moterys ir 496 vaikai).
The third was the ghetto in Žagarė. It was established when the Siauliai ghettos became full. People were transferred to it by the 8/22/1941 order of the Siauliai county head, Jonas
Noreika. It should be noted that the Žagarė ghetto was not converted to into a concentration camp as the Siauliai ghettos had been. On 10/2/1941 2236 people were shot to death in the Žagarė city park (633 men, 1107 women, and 496 children).
Noreika dirbo civilinėje įstaigoje, tačiau ši įstaiga tarnavo nacių tikslams: organizavo žmonių perkėlimą į Žagarės getą, jų turto konfiskavimą ir pardavimą. 1941-09-10 J. Noreikos įsakyme dėl konfiskuoto žydų turto administravimo, minima, kad turtas bus skiriamas įvairioms socialinės paskirties įstaigoms (mokykloms ir kt.), taip pat nuo karo nukentėjusiems žmonėms.
Although Noreika worked for a civilian institution, the institution served Nazi purposes: it organized the transfer of people to the Žagarė ghetto, and the confiscation and sale of their property. The 9/10/1941 decree from J. Noreika regarding the administration of confiscated Jewish property, mentioned that the property will be designated to the various social institutions (schools, etc.), as well as to victims of war.
Istoriniai dokumentai liudija priešingai. Turtas ir iš jo gautos lėšos buvo naudojamas nacių karinės pramonės reikmėms. Jono Noreikos apskrityje yra žinomas ir paviešintas 1941-11-05 Šiaulių apskrities valdybos nurodymas apylinkių ir miestų merams, pinigus gautus iš žydų turto pardavimo iki lapkričio 15 d. įmokėti į Gebiets kommissar sąskaitą Reich Credit Banke Šiauliuose. 1
Historical documents indicate the contrary. Assets, and the profits derived from them, were used for Nazi military industry needs. Jonas Noreika’s 11/5/1941 instructions to the Siauliai county board and the cities mayors that money received through Jewish assets, was to be paid into Gebiet Komissar’s account at the Reich Kreditbank in Siauliai by 11/15/1941, are known and published.
Genocido tyrimo centras savo išvadoje apie šias aplinkybes ir dokumentus nutyli. Pasisakydama dėl J.Noreikos talkininkavimo nacių režimui, Teresė Birutė Burauskaitė išvadoje nurodo, kad “istoriografijoje žydų izoliavimas ir masinės žudynės nėra vertinamos kaip du tapatūs dalykai”, “žydų suvarymas į getus <…> teikė naciams galimybę pereiti prie žydų žudymo, t.y. juos
sunaikinti kaip nepageidaujamą rase”, tačiau nėra žinių apie tai, kad J.Noreika buvo susijęs su žydų masinių žudynių organizavimu ar vykdymu”.
The Genocide Research Center’s findings are silent on those facts and documents. When commenting on J. Noreikos collaboration with the Nazi regime, Terese Birute Burauskaitė’s findings state that “historiographically, the isolation of Jews, and their mass murder are not seen as two identical things”, “the driving of Jews into the ghettos provided the Nazis with the opportunity for exterminating the Jews, that is, to annihilate them as an objectionable race, but there are no news about J. Noreika’s being associated with the organization or execution of the mass murder of Jews. “
Toks istorinių įvykių aiškinimas iškreipia objektyvią tiesą ir parodo nesugebėjimą susitaikyti su holokausto įvykiais. Nėra suprantama, kuriuo laiko momentu Lietuvos “istoriografijoje” talkininkavimas vykdant holokaustą pradėtas vertinti atsietai nuo nusikaltimo žmonijai?Nors vaidmenys gal ir ne tie patys, bet veiksmai nukreipti į vieną tikslą. Getų formavimo ir žydų turto nusavinimo negalima vertinti atsietai nuo masinių žudynių – tai nusikaltimo vadinamo holokaustas dalis.
Such an interpretation of historical events distorts the objective truth and indicates an inability to come to terms with the events of the Holocaust. It is not understood, at which point Lithuania’s “historiography” separated collaboration which occurred during the
Holocaust from crimes against humanity? Although the roles maybe not the same, but the actions were directed towards one goal. The establishment of ghettos and expropriation of Jewish property cannot be assessed separately from the mass murder – it is a part of the crimes of the Holocaust.
2015 m. spalio mėnesio išvadoje Genocido tyrimo centras nurodo, kad “žinios apie J. Noreikos veiklą po sukilimo, t. y. 1941 m. birželio pabaigoje ir liepos mėnesį gan fragmentiškos, <tačiau> apibendrinant galima teigti, kad 1941 m. liepos mėn. kpt. Joną Noreiką siejo tarnybiniai ryšiai su dvejomis įstaigomis – Telšių LAF organizacija ir Plungės komendantūra “ 1.
The Genocide Research Center’s October 2015 findings state that “knowledge about J. Noreika’s activities after the uprising at the end of June and in July of 1941, are rather fragmented, <but> in summary, it can be said that in July of 1941, Capt. Jonas Noreika-had an official relationship with two institutions – the LAF organization in Telsiai, and the Office of the Commandant in Plunge.
Nepaisant nustatytų aplinkybių, kad Noreika siejamas su organizacijomis žinomai vykdžiusiomis žydų tautos naikinimą Šiaulių krašte (1941 birželio – liepos mėn.), Genocido tyrimų centras, išvadoje konstatuoja, kad “Reikia pastebėti, kad jis tokių funkcijų negalėjo atlikti, nes <….> J. Noreika savo ruožtu buvo ne policinės struktūros, o civilinės įstaigos darbuotojos ir jos vadovas”.
Despite ascertained circumstances that Noreika was associated with organizations known to have carried out the extermination of the Jewish people in the Siauliai region (June-July 1941), the Genocide Research Centre’s findings state that “It should be noted that ihe could not perform such functions because <…. > police structures were not his ressort, but rather civilian agency staff and their managers. “
Atkreiptinas dėmesys, kad J. Noreikai krenta šešėlis dėl nurodymo žudyti duoto Plungėje 1941 m. liepos 13 d., J.Noreikai dirbant nacių įsteigtoje Plungės komendatūroje t.y. iki jo paskyrimo Šiaulių apskrities viršininku.
It should be noted that J. Noreika’s shadow falls on the 7/13/1941 order to kill, given in
Plunge. J. Noreika worked at the Nazi offices in the Plunge Kommandant’s head-quarters before his appointment as the head of Siauliai County.
Genocido tyrimo centras išvadoje nurodo, kad nuo pat 1941 m. birželio mėn. J. Noreika įsitraukė į aktyvią antinacistinę veiklą. Tai patvirtinančių argumentų ir įrodymų išvadoje nėra pateikta. J.Noreikos nuopelnų Lietuvai, susijusių su pasipriešinimu komunistų valdžiai, Genocido tyrimų centras taip pat nenustatė. J.Noreika karo tribunolo buvo nuteistas mirties bausme pagal Rusijos SFSR BK 58 str 1 d. (Tėvynės išdavimas). Dėl šios veikos reabilituotas 1991 m. Lietuvos Aukščiausio Teismo sprendimu. Už ką suteiktas pirmojo laipsnio apdovanojimas nežinoma, išvadoje taip pat nenurodoma.
The findings of the Genocide Research Center state that from June of 1941 J. Noreika engaged in active anti-Nazi activities. The findings provide no evidence to support these arguments and statements. The Genocide Center also did not entail J. Noreika’s contribution to Lithuania in connection with resistance to Communist government. The Genocide Center also did not set down that J. Noreika was sentenced to death by a Military Tribunal under the Russian SFSR Criminal Code: Article 58 1 (Treason). He was rehabilitated for this deed in 1991 by the Lithuanian Supreme Court. The findings also do not provide the reason for his receipt of the Award of the First Degree.
Reabilitavimas už sovietų tėvynės išdavimą, pirmojo laipsnio ordinas ir tariama antinacistinė veikla (neužfiksuota dokumentuose) negali paslėpti tos gėdos, kurią J.Noreika užtraukė Lietuvai karo metais. J.Noreikos idealizavimas šiandien, menkina visų Lietuvos partizanų įvaizdį, rodo nepagarbą holokausto aukų atminimui ir skatina visuomenės susipriešinimą.
The rehabilitation from treason against the Soviet fatherland, the First Degree Order, and the determination of alleged anti-Nazi activity (not established in the documents) cannot hide the shame that J. Noreika incurred towards Lithuania during the war. The idealization of J. Noreika today diminishes the image of all Lithuanian partisans, shows disrespect for the memory of Holocaust victims, and encourages the polarization of society.
Minint 76-asias holokausto Lietuvoje metines, Šiaulių apskrityje žuvusiųjų ir jų artimųjų vardan, Jūsų ekselencijos prašau imtis visų Prezidentės galioje esančių priemonių, siekiant užkirsti kelią prie Lietuvos gyventojų genocido prisidėjusių asmenų garbinimui ir išsaugoti tylų holokausto aukų atminimą.
In commemorating the 76 year anniversary of the Holocaust in Lithuania, in the name of the dead from the Siauliai county and their loved ones, I ask Your Excellency to take all measures given by the powers of the Presidency to prevent the honoring of contributors to the genocide of residents of Lithuania, and protect the memory of the silent holocaust victims.
Pagarbiai,
Grant Arthur Gochin
JAV, Chatsworth, 2017 m. sausis 27 d.
PRIDEDAMA:
1.Gyventojų
PRIDEDAMA:
1.Gyventojų rezistencijos tyrimų centro išvada;
2.Gyventojų rezistencijos tyrimų centro išvada dėl J.Noreikos veiklos 1941-1943 m.;
3.Gyventojų rezistencijos tyrimų centro Facebook paskyros išrašas;
4.J.Noreikos 1941-08-22 įsakymas;
5.2015 kreipimasis į Vilniaus miesto merą;
6.2015 piliečių kreipimasis į Vilniaus miesto merą;
7.2016 advokato raginimo raštas;
8.2016 Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas.
IŠNAŠOS:
1http://genocid.lt/UserFiles/File/Pazymos/201510_noreika_pazyma01.pdf
2(LCVA, f R-1099, ap.1, b1,l 156)
3(LCVA, f R-1099, ap.1, b1,l 239)
4Šiaulių apskrities valdybos raštas, 1941-11-05 (LCVA, f. 1624, ap.1, b. 5, l.224), J. Levinson. The Shoah (Holocaust) in Lithuania, Vaga 2006
5http://genocid.lt/UserFiles/File/Pazymos/201510_noreika_pazyma01.pdf p. 2
Artículos Relacionados: